Keisciausia, kas realiai netelpa mano galvoj,uzklupus tokioms akimirkoms ,toms, apie kurias raso knygas, kuria filmus ar dainas,as galvoju ne tai ka reikia. Juokas juokais, bet gal as tikrai nusukau gyvenima kita linkme, nei buvo pvz 'lemta'? Tiesiog kaip ir visiems normaliems zmonems, man sauna mintis 'o kas jeigu...?'. Ir cia ne tik apie meile,ar mokslus,ar tuos tokius ,nesupykit uz zodi 'primityvokus'dalykus. Kaip dabar gyvenciau jei buciau parasiusi dazniau, atvaziavusi kas kart kai prase, nesigedijusi? Gal vietoj didesnes nei antikos tragedijos siais metais balandzio menesi man nebutu reikeje isgyventi?Gal veida butu mate ne tik dalis mano klasioku ir tai butu pakeite poziuri? O tada ,radusi nuo gyvenimo laisva minute nesigrausciau? Po truputi pradedu suprasti ,kas manes laukia ateiti- dabar su savigrauza ir savikalte dar galiu susitvarkyti. Normalu, nes praejus tik tiek laiko,as vis dar nesuprantu. Visiskai.Pasamonei laukiu zinuciu,skambuciu, kuriu anksciau bijojau,ar net duru rankenos nulenkimu, nuo kuriu man sirdis pradedavo dazniau baladotis. Pamenu, kazkada labai daug verkiau, diena nakti,verkiau , prasiau,sakiau 'kodel? 'ir po asaru pakalnes viskas susitvarke,prisiekiu,pati pagalvojau,kad turiu kazkokiu stebuklingu galiu... O dabar neiseina ne sudrekint akiu,nes jauciuos nenusipelniusi, kad verkimas nuramintu mane. Susitaikiusi su mintim pulsiu i nevilti. Ir cia geriausia is blogiausiu. Bijau ateities, nes zmones mane palieka. Ne tik perekeltine prasme, bet ir tiesiogine. Ne tik tiesiogine ,bet ir perkeltine. Net tie,kurie turi rakciuka nuo mano sirdies ir vidaus, matosi po truputi pradeda juo naudotis ir dazniau sukuria situacijas, kad sugebetu viska uzrakint.
Gailiuosi, kai sakiau 'as ne stikline,nesuduziu.Manes saugot nereikia'
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą