FUNKY

Sedejau ir galvojau,kad noreciau buti tustybes muges megeja. Arba kokia jos dalim.Rupinciaus tik batais,sau koja ant kojos uzsivertus tik ir galvociau,ka cia kiti apie mane pagalvos,ka padaryt,kad isvis pagalvotu. Ot gyvenimelis! Jokiu rupesciu,nieko sunkaus. Tik persiprasau, kuriuos iseidziau, nes tai irgi tarsi koks darbas,nelnegva juk neatsilikt nuo pavyzdiui paskalu ir savo padeties visuomeneje gerinimo. Bet tikrai paprasciau negu gilintis i savo egzistencializma arba nagrineti savo dvasios cv ir kovoti su gyvenimu.PLIUS su savimi paciu.Kartais noriu but tustut tustutele,kaip puodyne, be nuomones, be isgyvenimu, be principu, be nieko. Gi paprasciau taip. Na bent jau nesprogsi nuo saves bekosedamas ir nepulsi verkti, kaltindamas nieka kita tik save.
Su protu gilioj kovoj, pyktis pasieke virimo virsune,rankos jau niezti kazka padaryt, o sirdis durnele ,kaip visad sako:
-Gal dar palauk? Nereikia...