vietoj interpretaciju ir matematikos bilietu ant keliu guli 'Viskas apie bakalauro studijas Jungtineje Karalysteje' .Bet tai ot, kam man to reikia,jeigu interpretacijos vistiek neparasysiu, o matematikos dar normaliai siais metais net neatsiverciau. Ziuriu gan naiviai, kai kiti sako,kad as isvis per tragiskai ziuriu i viska. Taip man mintyse vis dar sukasi pacios pasakyti zodziai 'niekada negalvojau,kad ir AS busiu dvyliktoke'. Toks jausmas,kad praskipinciau metus ir tiek, arba vis dar netikiu,kad visi pradedam suaugt. Bla bla bla, per daug iskalbeta/os tema/os ,dabar visiskai ant bangos apie tai sneketi. Kalba visi,del to ir bloga turbut,del to ir ieskau paramos kitur, del to ir noriu atsiribot nuo visko kitoj aplinkoj (bet rezultatai rodo,jog viskas tik blogeja). Nezinau...Ar turit kas nors is jusu noro galvot ir sakyt,kad viskas gerai? man net liezuvis neapsivercia: oras slykstus, nuotaikos niurios, aplinka slopinanti visas teigiamas emocijas,parama ( )hmm, tubut turiu viena vieniteli zmogu,kuris nepaiso mano choleriskumo,ektravertiskumo ir kitokio sudo jau n-metu. Aciu tau!Milijonas buckiu.
(va,pasireiske viena is mano ydu-sokimas nuo minties).Esme tame,kad ir kaip juokingai skambetu,as,taip as didzioji pesimiste,pasirasiau tokiam bandymui: dvi savaites kas vakara prsisesti ir parasyti 3-5 dalykus,kas ta diena buvo gero,tave pralinksmino,suteike malonumo. Beda,kad tureciau jau 'dalyvauti projekte' trecia diena, o mano lapukai kaip tusti,taip tusti. Ar as tikrai tokia beviltiska?
(ir ne,pasirodo as klydau-nesu geresne be taves)
2 komentarai:
labas, negalvok apie viską jau taip pesimistiškai. Nemanau,kad viskas jau yra taip apgailėtinai.Jeigu dėl visko nesi tvirtai apsisprendusi kam tada išvis reikia kažkur važiuoti studijuoti? Galėtum ir čia pastudijuoti arba metus nestudijuoti, pakeliauti,kad suprastum ką nori toliau veikti. Nemanau,kad baigus iškart reikia kibti į mokslus, ypač kai visur stovi klaustukų miškas. O ką išvis norėtum studijuoti? Manau,kad dažniausiai blogas nuotaikas veikia oras, kai atrodo neatsikelsi ir nieko nepadarysi,nes dėl lietaus pradedi labai norėti miego. Nežinau ką patarti, tiesiog susideliok dalykus kuriuos nori padaryti ir bandyk daryti, vyk blogas mintis i sali. Man tai i tave paziurejus atrodo,kad tu neturi del ko liudeti, nes atrodai ir grazi ir laiminga ir isimylejus ;} Sekmes
Sveika, aš lygiai taip pat patariu negalvoti, kad dvyliktos klasės egzamimai yra gyvenimą lemiantis dalykas. Visiškai ne. Man taip pat teko tą patį pereiti, irgi galvojau, kad neįsivaizduoji kaip ištversiu tuos metus, kaip laikysiu egzaminus ir pan. Na ir ką dabar jau antrame kurse ir nei velnio nepamenu, ko aš taip bijojau. Daug pažįstamų apskirtai perstojo kitur po pirmo kurso taip, kad baigus mokyklą atsiveria plačiausios galimybės. Ir jei man kas būtų pasakęs, kad įstoti nėra taip sunku ir tie rezultatai egzaminų yra nieko ypatingo ar lemiamo, gal būčiau tuos paskutinius metus išnaudojus geresniems dalykams nei pastoviam nervinimuisi. Patikėk praėjus metams viskas pasimirš, galiu garantuoti 100% ;] be to laukia dabar dar geros 12tos klasės šventės, kurių aš vėl norėčiau. Sėkmės ;]]]
Rašyti komentarą