vakar kalbedama su draugem, sau dar labiau isikaliau i galva, jog siuos metus neisvaistysiu veltui. Jau valanda sedziu prie knygu, bet as privalejau ateiti cia ir pradeti rasyti, kad atsikratyciau minciu.
Pikta,kad vasaros, o gal visu metu eigoje, neturejau zmogaus, kuris filmuotu mane is sono. Noreciau dabar isijungti klipo pavidalu padaryta sutrumpinima, geromis akimirkomis uzpildyta vaizda, kur kadrai vis keiciasi,kas pora sekundziu- atnesu keksiuka su viena zvakute,laukiu pirma savaite viena ir skambutis nuo sienos,kad mes jau gryzom, einu per pusnis desimt minuciu, fotografuoju seima prie kaledinio stalo, astoniolika baseine, ei,as Londone, Gulejimas ir klausymas pacios graziausios dainos viename is paskutiniu Londono rajonu, Dido naktimis, desine lovos puse, vaziuoju per Paryziu autobusu, o jis miega man ant keliu, draugiu vynas. Man reikia,kad vis kas primintu, kad yra gerai, kad buna gerai. Isgirdus vieno draugo zodzius,kad supykstant merginai pries akis iskyla absoliuciai visi blogi dalykai, o tai kas santykiuos buvo gerai, jai atrodo nebeegzistuoja, supratau, kad man vis reikia kazka gaivint. Nes as zinau, kad kasdienybe vargina, bet man atsibodo jau siektiek. Daug. Ir turbut problema yra,kad niekas nebenori stengtis. Arba pavargo. As.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą