Su mielu noru kiekviena ryta ruosciau pusrycius, jei zinociau ,kad jis guli uz sesiu zingsniu nuo manes, miega ir atsikeles niekad nepaliks, tiks prisiglaus ir apkabins taip, kad pritruks oro. Jei zinosiu ,kad isejes is duso nenueis rengtis is karto, o pries tai pasirodys man ir net per lietu,po miego, nes dirbo nuo penkiu ryto, ateis pas mane, mat mergaite nemoka elgtis su kompiuteriu.
Anksciau galvojau,kad neturim nieko bendro, del to ir traukem vienas kita, pasirodo su laiku viskas keiciasi ir i daug ka ziurim vienodai. Turbut del to dziaugiuosi labiausiai- juk visada ziurint vienas i kita gyvenimo nenugyvensi, reikia ziureti viena kryptimi! Nieko nera nuostabesnio uz tai, kad paslapcia mes vienas kita itakojam ir net nepastebedami imame elgtis taip, kaip kazkada siule vienas is musu, arba taip , kaip atrodo, jog kitas noretu.
Ir kai atrodo ,kad labiau myleti neimanoma, tu padarai taip, kad pasirodo yra kazkas daugiau uz meile.
Pries metus buciau tiesiai sviesiai apsivemusi nuo tokio teksto,ka jau kalbet apie tokias mintis mano galvoje. Dabar tu is manes neisieni nei minutei, diena is dienos esi su manimi
.
1 komentaras:
kaip seniai buvau in love. Kad ir vykusi ar nevykusi ta meilė - man patinka, ir kartais visai norėtųsi ją prisiminti, o ypač tokiu metų laiku. mmm
Rašyti komentarą