man atrodo ,kad pasiekiau kritini taska. Viskas. Fin end konec. Sedziu,priekaistauju,zirziu,verkiu. Rasau ir man dar blogiau. Noriu kazkam isipasakoti,bet net negaleciau apibudinti savo vidines busenos. Labiausiai tiktu sudu karaliene. Arba tiesiog sudas. Bet sudas ,jau per silpnas zodis, todel as kaip trys,ne ne, keturi sudai. Mane veikia APSOLIUCIAI kiekvienas asmuo,iskatant pacia save (sau duodu koki minus trysmilijardaikvantilijonu penktuoju)
galeciau dabar nueiti i kambari ,ji susitvarkyti,pasileisti muzika,uzsidegti smilkalu,isgerti pipirmeciu arbatos,parukyti,parasyti zinute,kad labai rupi, (nors nemeluosiu sau,juk dabar perejau i ta sektoriu,kai ne kas..ne kas.),ismokti logoritmu savybes, pradeti rasyti rasini apie asmenybes ir isijungus exceli parasyti dvieju lapu formules,isiusti autocado darba,parasyti atsipprasymo laiska ir suprojektuoti virtuve. Taip nemiegoti visa nakti, stengtis iki paskutiniuju,paskui pajausti malonu nuovargi. Ir neiti miegoti,o tiesiai i mokykla.
bet ne
Nes pasiekiau jau ne ta stadija,kai pagrindiniai klaustukai kiildavo del mano nepareigingumo ir 'pohuistiskumo'. Dabar kurkas rimciau.
Ties siuo zodziu galeciau uzbaigti.
Labiausiai sia akimirka nenoreciau uzbaigti skambuciu i duris,
prasau ,kad jo siandien isvis nebutu.
Amen
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą