TEARS LIKE DIAMONDS

per visus astuoniolika gyvenimo metu pirma karta taip laukiu kaledu. Gal tiksliau tariant,as ju jau sulaukiau,nes kaledos- turbut net ne man vienai,yra ta tvyranti virpuliuku persmelgta nuotaika,sniegas,saltukas,kuris uzspaudzia nosi,daug saliku ,karstas vynas ir papuosti namai. Visi ,pripazinkit,daugiau sypsosi, tariasi ,kartu nerimauja,suka galvas,kuo pradziugint mylimiausius zmones. Mano ~ VISI namai,jau papuosti,juose tvyro daug jausmu ir tikrai ne tik geru,bet niekas nesiskundzia,niekas nesistengia priestarauti vieni kitiems, dabar tas laikas, kai turi isivyrauti ramybe, kurios visi ir siekia. Rasau visko po truputi ir sitas postas tikrai neisisikiria nuo kieno nors parasyto teksto apie kaledas,sakyciau jis neypatingas,bet klysciau,nes jau pacios kaledos yra ypatingos ! Pasiimkit po gabaleli gerumo,kuris sklinda is vidaus siuo metu ! (nes praeis kaledos ir as vel gryziu i savo vezias hahaha )