.... o ne ten kur as dabar vaziuoju.Nenoriu!Ne,ne taip.. Bijau ir ta baime perauga i apatiskuma.Man labai idomu,taciau juk nors ir zmones keiciasi,tikraai ne per toki trumpa (ha,kam trumpa ,kam berpoto ilga) laika. Bijau,kad susigadinsiu sau atostogas ir dar visus busimuosius metus svarstydama, kodel taip atsitiko/kaip gaila/as kalta.Juk niekas cia nieko nesupranta,ypatingai tie,kas turi gan idealias seimas (ir tas idealumas nebutinai 'tetis myli mama,mama ir tetis myli sunu ir dukra,sunus myli dukra,visi vieni kitus myli') Po velniu,uztektu minimalaus demesio,kuri gauna kiekvienas normalus vaikas seimoje. As tikrai paluzciau jei salia netureciau keliu zmoniu,kurie man tampa uzvis brangiausi, netgi uz ta auksini zodi 'seima'.Cia turbut tas jaunatviskas maximalizmas ir puses dalyku neivertinimas,nesupratimas,nes visi sie dalykai ateina su amzium ir... Nesvarbu ir taip per daug atvirauju as cia. Geriau kasnors laikykit mane stipriai... ,kad nepaluzciau
1 komentaras:
stiprybės ir sėkmės. to niekad per daug nebus.
Rašyti komentarą